(Ne)tikrovė

 Kaip dažnai jums tenka patirti jausmą, jog tai, kas vyksta, įvyko ar dar įvyks, atrodo netikra? Nežinau, kaip jums, bet man retkarčiais taip nutinka ir tada nebežinau, kur dėtis. Norisi tikėti, kad aš tik sapnuoju, o šis sapnas atrodo toks tikroviškas. Deja, ne visada realybė tokia, kokios mes norime. Šiandien sužinojau, jog X žmogus susirgo korona. Beje, asmens neįvardinsiu, nes gerbiu jo asmeninę erdvę. Visgi, kas žino, tas žino. 

Nenorėjau tikėti tuo, ką išgirdau iš kelių žmonių. Nors tai ir realu, bet šio žmogaus susirgimas reiškia, kad didelė tikimybė, jog su juo bent savaitę nesusitiksiu. Galbūt jums smalsu, kodėl taip sureikšminu susitikimą su tuo žmogumi. Galiu atsakyti, nes man tai ne paslaptis. Sureikšminu todėl, nes, nors ši savaitė buvo nesunki, turiu dalykų, gulinčių ant širdies, kuriais norėčiau pasidalinti su juo. Netikėtas X susirgimas mane kiek nuliūdino, kadangi tas žmogus, kaip ir kiti, vis tiek man rūpi. Noriu, jog jis pasveiktų. Nenoriu, kad kiti apsikrėstų. Šiuo metu pati truputį bijau, ar tik neapsikrėčiau. 

Mūsų smegenys veikia išties įdomiai. Jei sužinoję tokią naujieną stresuosime, nemaža tikimybė, jog dėl tos kylančios baimės pradėsime jausti šio viruso simptomus, net jei nebūsime užsikrėtę.

Guliu lovoje ir mąstau: nosį lyg ir niežti, gerklę lyg ir kutena, gal man korona? Testo dar nesidariau, bet tikrai norėčiau pasidaryti. Tada man bus ramiau. Bet kokiu atveju, linkiu kuo greičiau pasveikti tiems, kurie serga ir nesusirgti tiems, kurie dar vis sveiki!