Vasaros pradžia (:

 Pastaruoju metu pradėjau aktyviau rašyti čia. Nežinau, kas yra mano auditorija, kiek žmonių nuoširdžiai tai perskaito, but anyways… Jei jau skaitot, dėl to aš jus myliu. Jaučiuosi vieniša ir labai liūdna, bet vien tai, jog kažkas visa tai skaito - mane džiugina!

Can't see the good in all the bad

Can't make me happy when I'm sad

I blame the world

I'm a glass-half-empty kinda girl

Vakar, birželio pirmąja, buvo pirmasis egzaminas - lietuvių kalbos ir literatūros. Valstybinio brandos egzamino literatūrinės temos pasirodė meh, tačiau samprotavimo - visai neblogos, bet suktos. Pasirinkau pirmąją samprotavimo temą ,,Kas turi vertę, bet neturi kainos?” Deja, bet nepabaigiau perrašyti iš juodraščio į švarraštį, dėl ko prarasiu nemažai taškų…

 Mane taip sunervino Lietuvos švietimo sistema, jog norėjau ir dar vis tebenoriu metams išvykti į Ameriką ir dvyliktą klasę baigti ten. 

Šis jausmas, kad nesi kažkam reikalingiausias žmogus, žudo psichologiškai. Gal aš ir noriu mirti, nusižudyti, tačiau tai nieko nepakeis. Noriu dar pagyventi, bet nebenoriu kentėti. Kodėl niekas negali manęs išgelbėti? Kodėl daugelis su manimi bendrauja grubiai, be užuojautos, su smarkiu pykčiu? Aš nesu tobula, tačiau nenoriu būti menkinama. Jei jums neįtinku, palikite mane ramybėje, bet prašau, neterorizuokite.