Iš asmeninių užrašų

 2021.10.19

Kai bėdos užklumpa man brangų žmogų, aš beveik visada bandau jam padėti. Nenoriu, jog jis kentėtų taip, kaip kadaise kentėjau ar tebekenčiu. Aš taip pat nemažiau noriu nejausti viso to, ką, deja, tenka. Nors stengiuosi save ištraukti iš depresijos, daryti tai, kas jos nesukeltų, keisti mintis, požiūrį, gydytis vaistais ar paprastu pokalbiu, aš jaučiuosi beviltiškai. Viltis yra, tačiau jaučiuosi taip, lyg jos nematyčiau ar ji būtų nepasiekiama. Taip, aš daug kur patobulėjau, labai daug dalykų padariau vardan geresnės savo savijautos, bet manyčiau aš per greit pasiduodu. Vos suklupus nebandau atsistoti ir eiti toliau - aš suklumpu dar stipriau. Galbūt anksčiau man pavykdavo atrasti jėgų atsistoti, tačiau jau jų, jaučiu, visai nebeliko. Manau, jog aš pasidaviau. Galima sakyti, jog susitaikiau su ta mintimi, kad apleisiu mokslus. Manau, jog susitaikiau ir su tuo, jog galiu būti palikta antrais metais 12-oje klasėje ir išmesta iš mokyklos, kuri man padėjo iki šios akimirkos išlikti gyvai. Galbūt susitaikiau ir su tuo, kad nestudijuosiu psichologijos, nebeturėsiu ateities. Ji, ateitis, rodos nebeegzistuoja mano gyvenime. O jei ir egzistuoja, ji nori išnykti. 

Kai kuriems žmonėms, atrodo, nelemta nugyventi šio nuostabaus, bet tuo pačiu ir skausmingo gyvenimo. Esu perskaičiusi nemažai literatūros, kurioje dominuoja asmenys, turintys psichologinių problemų. Deja problemų, kurios gydomos ilgai, įvairių gydytojų, įvairiais būdais, tačiau jie nepasveiksta. Galbūt aš esu viena iš jų? Galbūt aš esu viena iš tų beviltiškųjų, kuriems nepasisekė gyvenime? Bent jau taip jaučiuosi. Galbūt Jūs sakysite, jog nesu tokia, jog tai tik mano dabartinė būsena, bet anksčiau ar vėliau žmonės kažkodėl praranda viltį su manimi. Ar aš tokia tragiška?

Galbūt visa bėda šiuo metu yra mano valgymo sutrikime. Kiek žinau, žmonės, sergantys valgymo sutrikimais, turi seratonino trūkumą, t.y. jie irgi turi vartoti antidepresantus, nes liga sujaukia jų smegenis. Galbūt ir man taip yra. Bet, mano akimis, čia gili ir didelė problema, kurios šaknys yra iš labai vėlyvos praeities. Nors ir bandau valgyti viską, neriboti, neskaičiuoti kalorijų, nesijaudinti dėlto, kad maitinu organizmą būtinomis medžiagomis, aš vis tiek turiu tikslą. Tikslą numesti kažkiek kilogramų. Mano vaikystės žaizdos nori mane paversti manekene, o aš noriu būti tiesiog laiminga. Viena draugė sakė, jog turiu pamilti save tiek dabartinio svorio, tiek didesnio ar mažesnio, tačiau mano mintys neleidžia to daryti. Apskritai mano mintys yra įdomus dalykas. Kartais aš tikrai jaučiu, kaip ir ką mąstau, gebu suprasti, kad tuo metu mintys lemia jausmus, bet kartais aš tiesiog nieko nemąstau, o nuotaika keičiasi savaime.

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Patirtis nr. 2

  Sveiki, mielieji ir mielosios, su Jumis sveikinasi Lavina. Ir ne bet kokia, o Nuolankioji.  Jei rimtai, tai svarsčiau svarsčiau, na ir galiausiai sugalvojau, apie kokią savo patirtį parašyti lūšyne. Esu įsitikinusi, jog manęs čia niekas nesmerks, o gal net ir palaikys. Bet kokiu atveju, mano kelionė, kuri įvyko dar visai neseniai, atrodė šitaip: 2023 metų birželio pradžia. Sugalvojau namuose, balkone parūkyti žolės. Tikėjausi pasilinksminti ir gerai praleisti laiką, tačiau gavosi visiška priešingybė - patyriau siaubingą psichozę su baisiomis haliucinacijomis, kurių nedalizuosiu. Tai trūko kelias valandas, bet atrodė kaip amžinybė. Ačiū Dievui, jog visgi tai baigėsi (arba bent taip maniau). Sekančią dieną jaučiau labai intensyvią baimę (nesakysiu, jog tai buvo paranoja, nes jau labai prie manęs dėl šitos sąvokos kabinėjosi), sugalvojau nuvažiuoti į centrą, kuriame anonimiškai konsultuoja psichologai. Na ką, bevažiuojant man stotelių pavadinimai pradėjo skambėti iš kito galo, ...
Skaityti daugiau

Ribinis asmenybės sutrikimas - ar yra vilties?

Vaizdas
Ribinis asmenybės sutrikimas     (angl. Borderline Personality Disorder, BPD) - asmenybės sutrikimas, pasireiškiantis nuotaikos bei santykių nestabilumu, nesaugumo jausmu ir prastu savęs ir kitų vertinimu. Šis sutrikimas taip pavadintas, kadangi manyta, jog jis yra psichozės riba. Taip pat žinomas dėl intensyvaus pykčio, itin dažnos nuotaikų kaitos bei prisirišimo prie žmonių. Tokios asmenybės susiduria su sunkumais būnant be žmonių, jom sudėtinga jaustis, mąstyti, elgtis ar stabiliai bendrauti.  Peržvelkime šį sutrikimą ribinio asmens akimis: Gyvenu, o ne egzistuoju, tik tol, kol mano mėgstamiausias žmogus (favorite person, fp)    mane atspindi. Didžiausia klaida yra jį(ją) supykdyti, įskaudinti ar kažkuo neįtikti. ,,Sveikai” psichikai konfliktai yra natūralus dalykas, visai kaip akmenukas bate - kažkiek nervina, bet išsikratai ir gyveni toliau. Deja, tačiau konfliktinės situacijos man, kaip ribinei asmenybei, prilygdavo ir vis dar tebeprilygsta pasaulio pabai...
Skaityti daugiau

Perdegimas

  Pastaruoju metu gyvenu perdegime ir vis tiek darau dalykus. Mokslai, sportas, kalorijų deficitas, draugai, galiausiai - vaikinas. Visam tam koją pakiša miegas. Jei prabusiu vėliau, dieną praleisiu tik besimokydama. Jei pramiegosiu, nespėsiu į gym'ą. Miegodama mažiau valgysiu, kita vertus - nespėsiu susitikti su draugais. Su vaikinu susitinkam vakarais, nueinu vėliau miegoti. Su miegu santykiai, kaip matote, ne itin kokie. Žmonės sako, jog neturiu atsakomybės jausmo ir savidisciplinos. Neįsivaizduoju, kodėl man reikia tiek daug miego ir net nenorėdama pramiegu veiklas. Būti ribine asmenybe ir intensyviai jausti jausmus yra itin sudėtingas išgyvenimas. Paprastas žmogus vargu ar tai suprastų. Aš negaliu kontroliuoti savęs nei viename dalyke. Intensyvūs jausmai tarsi surakina, tu nori nenori veiki pagal juos, o paskui gailiesi. Baimė ar gėda verčia užsidaryti savyje ir niekam nieko nepasakoti. Pyktis reiškiasi ne išorėje, o viduje, todėl kaltini save ir dar žemiau smugdini savo ir ta...
Skaityti daugiau